- briedinis
- briedìnis, -ė adj. (2) 1. iš briedžio odos, kailio: Nesgi briedinis diržas su vario sagčiais pirma goda ir gašumas senovės Lietuvos vyro S.Dauk. Kareivis ėjo į karą apsisiautęs meškiniu ar briediniu kailiu prš. 2. žr. briedplaukis: Briedìnis arklys y[ra] tamsiai geltonas, o uodega i karčiai juodi Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.